Nauji traktoriai ir seni (beveik istoriniai) žemės ūkio padargai kovoja visai nelygioje kovoje. Žinoma, kad naujas arba jaunas pralenks seną. Kad ir kiek patirties turėtų senoji kartą, jų vergvaldiškumą ir despotiškumą keičia naujoji. Dabar naujųjų technologijų ir naujų informacijos kanalų amžius. Visos sritys apjungiamos, net ir žemės ūkis. Bet ar mes nesame dar labiau išsiblaškę? Nuo ko pradėti naujai įsigyto traktoriaus istoriją? Ar aš tikiu savo žodžiais ir savo karta? Klausiausi istorijos apie idiotų kartą, bet bijau prisipažinti, kad priklausau jai. Iš tikrųjų aš nepirkau traktoriaus ir greičiausiai nepirksiu, nes neturiu savo žemės, kurią galėčiau apdirbti. Kodėl taip nutiko?
Esam ne tik idiotų, bet ir bežemių karta. Mes klaidžiojam nuo vienų durų prie kitų, nuo vienų žmonių prie kitų ir niekados nesurandam pastovios vietos. Ar nauji traktoriai pakeis senus, kai ir mes pakeisim senąją kartą? Mes esam šiuolaikiški žemdirbiai, kuriai net kojos nėra įkėlę į laukus. Didžiausia problema, kad mums nepriklauso niekas, net laikas. Pinigai ir materialinis įvertinimas už atliktus darbus neatlygins prarasto laiko. Kaip išnaudoti produktyviai ir perspektyviai mums paskirtas gyvenimo užduotis it iššūkius? Gerai, galbūt įsigysiu naują traktorių, bet tik tada, kai mano darbai neš dvasinį pelną ir ne tik man vienai. Aš noriu užauginti žodžių derlių kartu su skaitytojais.
Kam rašytojui reikalingi nauji traktoriai. Rašytojas, tai titulas, kurį suteikia skaitytojai. Iki tol esam tik simptomiški rašeivos. Kol dvasiškai ir materiališkai mūsų žodžiai neįvertiname, galime pradėti kitą veiklą. Nusiperkam po vieną naują traktorių ir keliaujam po ūkius prašydami darbo. Kad ir kaip sunku prašyti darbo, nėra kur trauktis. Pinigai už naują traktorių jau išleisti, laikas juos susigrąžinti. Todėl ir aš vaikštau po svetimus ūkius, savų namų neturėdama, kad užsidirbčiau pinigų rašalui ir popieriui. Kiek nedaug man tereikia, tačiau kiek daug reikalauja ūkininkai.
Nauji traktoriai ir nepripažinti rašytojai ieško vietos po saule. Absurdiška, bet ne nepripažinti rašytojai galėjo įsigyti naują žemės ūkio techniką. Dienomis jie aria, tręšia ir akėja laukus, o naktimis stengiasi užauginti naują žodžių derlių. Ar visą likusį gyvenimą jie dirbs dienomis ir gyvens naktimis? Lunatikai, rašytojai ir traktoristai. Viena žmogus ir daugiaprasmis jo identitetas. Iš vieno ūkio į kitą, nuo vieno dirvožemio prie kito. Kol rašytojo tekstų niekas neskaito, jis bent laukuose jaučiasi reikalingas. Jei ne žodžių derlius, tai bent daržovių išaugs ir suderės. Bežemių traktoristų karta aria svetimą dirvą, o naktimis ir vėl rašo svetimą romaną. Sunku kartais atskirti šias dvi pareigybes. Dienomis rašytojas užsimiršta ir ieško dirvožemyje žodžių ir įkvėpimo, o naktimis. Naktimis jo lapuose per daug baltų dėmių ir kūrybinio nederlingumo.