Depresija yra rimtas nuotaikos sutrikimas, kuris veikia žmogaus jausmus, mintis ir elgesį. Tai ne tik laikinas liūdesys ar nusiminimas, bet ilgalaikė būsena, kuri gali trukti savaites, mėnesius ar net metus. Depresija gali paveikti bet kurio amžiaus asmenį, ir ji nėra pasirinkimas ar silpnumo ženklas. Tai yra reali medicininė būklė, kurią reikia rimtai vertinti ir gydyti.
Depresijos galimi požymiai
Depresijos simptomai gali skirtis priklausomai nuo asmenų, amžiaus grupių ir lyties. Tačiau yra keletas bendrų požymių, kurie gali rodyti, kad asmuo gali būti depresijos būsenoje.
Emociniai požymiai
Emociniai depresijos simptomai gali apimti nuolatinį liūdesį, neviltį, neigiamas mintis ar net savižudybės mintis. Asmuo gali jaustis bejėgis, nepakankamai vertingas, o tai gali trukdyti kasdieniame gyvenime. Taip pat gali pasireikšti dirglumas, nerimas, kaltės jausmas, sudėtingumas džiaugtis tuo, kas ankščiau sukeldavo džiaugsmą.
Fiziniai požymiai
Fiziniai depresijos ( Depresjon ) požymiai gali apimti nuolatinį nuovargį, energijos stoką, miego sutrikimus (per daug miego arba nemiga), apetito pokyčius (per daug valgo arba iš viso nevalgo), koncentracijos sunkumus ar net fizinį skausmą, tokį kaip galvos skausmas, raumenų skausmas ar skrandžio skausmas.
Elgesio požymiai
Depresija gali turėti rimtų pasekmių asmeniui, jo socialiniam gyvenimui ir darbui. Elgesio simptomai gali apimti socialinio izoliavimo, interesų praradimo įprastoms veikloms, problemų darbe ar mokykloje, nepastovumą ar net savęs žalojimo elgesį.
Kaip susitvarkyti su depresija?
Svarbiausia žinoti, kad depresija yra gydoma ir yra daugybė galimybių, kurios gali padėti asmeniui susitvarkyti su šia būkle. Tai gali apimti psichoterapiją, vaistus, gyvenimo būdo pokyčius ir paramos grupes. Tačiau pirmas žingsnis yra kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, kad būtų galima nustatyti tikslią diagnozę ir pradėti tinkamą gydymą.
Depresijos diagnozavimas
Depresijos diagnozavimas prasideda nuo visapusiškos medicininės peržiūros ir istorijos. Tai apima fizinį patikrinimą, laboratorinius testus ir psichiatrinį vertinimą. Ši informacija padeda gydytojui nustatyti, ar depresijos simptomai nėra susiję su kitomis medicininėmis problemomis. Gydymo specialistas taip pat vertina, ar asmuo atitinka depresijos kriterijus, kurie yra apibrėžti tarptautiniuose standartuose, tokiuose kaip „Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders” (DSM-5).
Gydymo planas
Kai diagnozuota depresija, gydytojas ir pacientas kartu dirba, kad sukurtų individualų gydymo planą. Tai gali apimti psichoterapiją (kalbėjimosi terapiją), antidepresantus, gyvenimo būdo pokyčius ar net fizines terapijas, pvz., fizinį pratimą ar meditaciją. Kiekvieno paciento poreikiai ir gydymo atsakas yra unikalūs, todėl gali prireikti keletą mėginimų, kol bus rasta veiksmingiausia gydymo strategija.
Pasikartojančios depresijos valdymas
Depresija gali pasikartoti. Tai reiškia, kad simptomai gali grįžti po to, kai jie buvo sėkmingai suvaldyti. Todėl yra svarbu tęsti gydymą net ir tada, kai simptomai išnyksta, ir reguliariai bendrauti su gydytoju apie bet kokius simptomų pasikartojimus ar gydymo šalutinį poveikį. Gydymo planas gali būti pritaikytas, jei reikia, atsižvelgiant į paciento poreikius ir gyvenimo aplinkybes.