Šizofrenija yra ilgalaikė psichinė liga, kuri pasireiškia sutrikusiais mąstymo, emociniais ir elgesio procesais. Ši liga gali paveikti asmenį įvairiais būdais, tačiau dažniausiai pasireiškia haliucinacijomis, delinkventiškais arba netinkamais elgesio modeliais, santykio su tikrove sutrikimais ir sunkumais susikalbėjimo ir bendravimo srityse.
Šizofrenijos simptomai gali pasireikšti skirtingais laipsniais ir skirtingais būdais, tačiau dažniausiai jie būna suskirstyti į dvi kategorijas – pozityvius ir negatyvius simptomus. Pozityvūs simptomai, pvz., halucinacijos ir santykio su tikrove sutrikimai, paprastai priskiriami papildomų mąstymo, elgesio ir emocijų patirčių kategorijai, o negatyvūs simptomai, pvz., socialinio susilaikymo ir emocinio pasyvumo, yra susiję su mažesniu elgesio, mąstymo ir emocijų pasireiškimo lygiu.
Šizofrenija yra sunki liga, ir ją reikia gydyti profesionalių specialistų, pvz., psichiatrų ir psichologų. Terapija paprastai apima vaistus ir psichologinę terapiją, ir, priklausomai nuo simptomų sunkumo, gali prireikti hospitalizacijos. Laiku diagnozavus ir gydant šizofreniją, pacientai gali pasiekti gerų rezultatų ir pagerinti savo gyvenimo kokybę.
Kaip yra gydoma šizofrenija?
Šizofrenija yra sunki liga, ir jos gydymas priklauso nuo individualių simptomų ir jų sunkumo. Šizofrenijos gydymas paprastai apima farmakoterapiją ir psichologinę terapiją.
- Farmakoterapija: Vaistai, vadinami antipsichotikais, dažniausiai naudojami gydant šizofreniją. Antipsichotikai padeda mažinti pozityvius simptomus, tokius kaip haliucinacijos, santykio su tikrove sutrikimai ir delinkventiškas elgesys. Kai kurie vaistai taip pat gali padėti pagerinti negatyvius simptomus, pvz., socialinio susilaikymo ir emocinio pasyvumo. Svarbu griežtai laikytis vaistų vartojimo instrukcijų ir vartoti juos tik gydytojo rekomenduotu dozavimu.
- Psichologinė terapija: Šizofrenijos gydymo planas taip pat gali apimti psichologinę terapiją, pvz., individualias psichoterapijas, socialinį mokymąsi ir paramą, šeimos terapiją ir kt. Psichologinė terapija gali padėti pacientams įgyti įgūdžių, reikalingų susidoroti su liga, pvz., gerinti socialinį susilaikymą, komunikaciją ir santykius.
- Hospitalizacija: Kai kuriais atvejais pacientams gali reikėti hospitalizacijos, ypač jei jų simptomai yra labai sunkūs arba yra rizika savarankiškam elgesiui ar kitų žmonių saugumui.
Gydymas gali būti ilgalaikis, ir gali prireikti koreguoti vaistų dozę arba pakeisti gydymo planą. Svarbu, kad pacientai laiku kreiptųsi į gydytoją, jei pastebėtų bet kokius simptomų pasunkėjimus ar naujus simptomus.