Naujų butų pasiūla Vilniuje toliau auga, nepaisant ekonominių iššūkių ir statybinių medžiagų brangimo. Mūsų laikraščio žurnalistai kalbėjosi su nekilnojamojo turto ekspertais, vystytojais ir būsimais gyventojais, siekdami išsiaiškinti, kokie projektai šiuo metu labiausiai paklausūs ir kokius lūkesčius turi būsto ieškantys vilniečiai.
Naujieji rajonai keičia miesto žemėlapį
„Sostinė plečiasi netolygiai – kai kurie rajonai auga žymiai sparčiau nei kiti,” – teigia nekilnojamojo turto analitikai. Intensyviausia plėtra šiuo metu vyksta šiaurinėje miesto dalyje, kur per pastaruosius dvejus metus pradėti net septyni stambūs gyvenamųjų kvartalų projektai.
Miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus duomenimis, pernai išduota 18% daugiau statybos leidimų nei užpernai. Tai signalizuoja apie tolesnį būsto pasiūlos augimą artimiausiais metais.
„Transformuojasi ne tik miesto pakraščiai, bet ir centrinės dalys – matome aktyvų senamiesčio ir jo prieigų atgaivinimą,” – pastebi miesto plėtros ekspertai. Konversijos projektai, kai seni pramoniniai pastatai pritaikomi gyvenamajai funkcijai, tampa vis populiaresni.
Gyventojų prioritetai: ekologiškumas pirmauja
Apklausus 500 potencialių būsto pirkėjų, išryškėjo aiškūs prioritetai. Net 72% respondentų nurodė, kad energinis efektyvumas ir ekologiškos statybinės medžiagos jiems yra „labai svarbūs” arba „svarbūs” kriterijai renkantis naują būstą.
„Energijos kainos ir susirūpinimas aplinkosauga keičia pirkėjų prioritetus,” – aiškina NT brokeriai. „Prieš penkerius metus pirkėjai daugiausia domėjosi lokacija ir kvadratūra, o dabar vis dažniau klausia apie pastato energetinę klasę, vėdinimo sistemas, netgi statybinių medžiagų kilmę.”
Nauja tendencija – susidomėjimas bendruomeninėmis erdvėmis. 65% apklaustųjų teigė, kad bendrijos organizavimo forma ir bendruomeninės erdvės yra „gana svarbūs” arba „labai svarbūs” faktoriai, lemiantys jų sprendimą. Tai atspindi besikeičiantį gyvenimo būdą, kai kaimynystė vėl įgyja reikšmę.
Nauji projektai – akcentas technologijoms
Lankantis keliuose neseniai pristatytuose projektuose, pastebimas ryškus technologijų akcentavimas. „Išmanusis namas” jau nebėra prabangos detalė – tai tampa standartu.
„Visi naujesni projektai turi bent bazines išmaniųjų namų funkcijas – apšvietimo, temperatūros kontrolę, saugumo sistemas,” – komentuoja statybų bendrovių atstovai. „Aukštesnio segmento projektuose jau įprastos balsu valdomos sistemos, individualizuoti scenarijai ir net dirbtinio intelekto elementai, mokantys prisitaikyti prie gyventojų įpročių.”
Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai pastebi tendenciją – technologiniai sprendimai vis labiau orientuojami į energijos taupymą, o ne tik į komfortą. „Išmanieji namai tampa ne tik patogesni, bet ir ekologiškesni,” – teigia jie.
Kainų tendencijos kelia nerimą
Nepaisant augančios pasiūlos, būsto įperkamumas išlieka opia problema. Statistikos departamento duomenimis, vidutinės būsto kainos Vilniuje per pastaruosius metus išaugo 9,3%, gerokai viršydamos bendrą infliacijos lygį ir atlyginimų augimą.
„Naujos statybos butų kainos centrinėje miesto dalyje jau pasiekė ribą, kai didžioji dalis vietinių gyventojų nebegali jų įpirkti be papildomo finansavimo šaltinio,” – pripažįsta rinkos ekspertai.
Ekonomistai įžvelgia ir pozityvių ženklų. „Auganti pasiūla turėtų stabilizuoti kainas, ypač vidurinės klasės būsto segmente,” – prognozuoja jie. Pastebima, kad vystytojų konkurencija didėja, ir tai verčia juos siūlyti pridėtinę vertę – ne tik būstą, bet ir gyvenimo būdą.
Gyventojų istorijos: kaip keičiasi prioritetai
35-erių IT specialistas Tomas neseniai įsigijo butą naujame projekte šiaurinėje miesto dalyje. „Anksčiau galvojau, kad svarbiausia – lokacija. Bet dirbant iš namų prioritetai pasikeitė. Dabar svarbiau erdvės funkcionalumas, galimybė įsirengti patogią darbo vietą, geras interneto ryšys,” – dalijasi jis.
Jauna šeima, auginanti du vaikus, pasakoja, kad renkantis būstą lemiamu faktoriumi tapo aplinka. „Ieškojome vietos, kur vaikai galėtų saugiai žaisti lauke, kur būtų žaliosios zonos, dviračių takai. Pats butas – tik dalis sprendimo,” – teigia jie.
Vyresnio amžiaus pora, nusprendusi keisti nuosavą namą į butą, akcentuoja kitką: „Mums svarbu, kad nereikėtų rūpintis pastato priežiūra, kad būtų patogus susisiekimas su centru, medicinos įstaigomis. Taip pat svarbu, kad name gyventų įvairaus amžiaus žmonės, būtų gyva bendruomenė.”
Savivaldybės vaidmuo: tarp verslo ir socialinės atsakomybės
Vilniaus miesto savivaldybė siekia aktyviau dalyvauti formuojant būsto politiką. „Stengiamės užtikrinti, kad miesto plėtra būtų tvari – tiek ekologine, tiek socialine prasme,” – komentuoja savivaldybės atstovai.
Planuose – naujos iniciatyvos, skatinančios įperkamo būsto projektus. „Norime, kad Vilnius išliktų miestu visiems, ne tik pasiturintiems gyventojams,” – pabrėžia miesto valdžios atstovai.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad savivaldybės vaidmuo galėtų būti aktyvesnis. „Europoje matome daug sėkmingų pavyzdžių, kai savivaldybės ne tik reguliuoja plėtrą, bet ir pačios dalyvauja būsto projektuose, užtikrindamos įvairovę,” – pažymi jie.
Ateities tendencijos: kas laukia Vilniaus būsto rinkos?
Urbanistai prognozuoja, kad artimiausiais metais Vilnius vystysis „tankėjimo” kryptimi – užuot plėtęsis į plotį, miestas taps kompaktiškesnis, bus atgaivinamos apleistos teritorijos.
„15 minučių miesto” koncepcija tampa kertine vystant naujus projektus. „Stengiamės užtikrinti, kad kiekviename mikrorajone būtų visa būtina infrastruktūra – nuo mokyklų iki parduotuvių, nuo parkų iki medicinos įstaigų,” – aiškina miesto planuotojai.
Architektai prognozuoja, kad ateities projektai taps dar labiau orientuoti į bendruomenę. „Matome tendenciją, kai namuose atsiranda bendros erdvės – nuo darbo zonų iki sporto salių, nuo vaikų žaidimo kambarių iki bendruomeninių sodų ant stogų,” – dalijasi įžvalgomis jie.
Būsto rinka – ekonomikos barometras
Ekonomistai pabrėžia, kad būsto rinka – patikimas visos ekonomikos būklės indikatorius. „Šiuo metu matome atsargų optimizmą. Nors kainos auga, tačiau stabiliame tempe, be burbulo požymių,” – vertina jie.
Banko analitikai atkreipia dėmesį į būsto paskolų rinką. „Palūkanų stabilizavimasis turėtų palaikyti paklausą. Tačiau matome, kad bankai tapo atsargesni vertindami riziką, ypač tam tikruose segmentuose,” – teigia jie.
„Nors trumpalaikiai svyravimai neišvengiami, ilgalaikėje perspektyvoje Vilniaus nekilnojamojo turto rinka išlieka patraukli tiek gyventojams, tiek investuotojams,” – reziumuoja ekspertai.
Praktiniai patarimai ieškantiems būsto
Būsto pirkimas – vienas rimčiausių finansinių sprendimų. Nekilnojamojo turto brokeriai siūlo kelis praktinius patarimus ieškantiems naujo būsto:
- Neskubėkite. Rinkoje yra daug pasiūlymų, skirkite laiko išsamiai analizei.
- Įvertinkite visus kaštus – ne tik pradinę kainą, bet ir būsimus mokesčius, komunalinius mokesčius.
- Atkreipkite dėmesį į projekto vystytojo reputaciją ir ankstesnius darbus.
- Apsilankykite skirtingu paros metu – taip geriau pajausite aplinką, triukšmo lygį.
- Pasidomėkite rajono plėtros planais – kas numatoma statyti aplinkui per artimiausius metus.
„Būsto pirkimas – ne tik finansinis, bet ir emocinis sprendimas. Tačiau svarbu, kad emocijos neužgožtų racionalumo,” – pataria psichologai.
Šiuo metu, kai nauji butai Vilniuje siūlomi įvairiausiomis kainomis ir skirtinguose rajonuose, pirkėjai turi daugiau pasirinkimo laisvės. Ekspertai rekomenduoja aiškiai įsivardyti savo prioritetus ir konsultuotis su specialistais prieš priimant galutinį sprendimą.
Parengė: Marius Jonauskas, Vilniaus aktualijų skyrius